- kudrys
- kudrỹs sm. (4)
1. vagis, vagišius: Kudrỹs pavogė karvę Mšg. Pūnę (tvartą) užrakink, kad kudriai naktį arklių neišvestų Bgs. Nepalik valio durų, gali kudrỹs įlįsti Čb. A tu, kudry, man į sodą vėl buvai įlindęs! Žmt. ║ sukčius, apgavikas: Tikras kudrỹs: pasiskolino pinigus ir neatiduoda Gdr. Jis tikras sukčius ir kudrỹs Glv. Aš tau, kudry, parodysiu, kaip ganyti po svetimas pievas! Mlt.
2. išdykėlis, padauža, nenaudėlis: Tie vaikai tai tikri kudriai, žiūrėk – ir pešasi Žmt. Kur tas kudrỹs, aš jam ausis nurausiu! Žsl. Kur tik pasisuks tas kudrỹs, vis šį tą padarys Ss.
◊ kùdrio vir̃vė apgavikas: Anys visi kùdrio virvės Žl.
Dictionary of the Lithuanian Language.